Švietėjiška programa Europos tautų mugėje

Praeitą savaitgalį vykusioje Europos tautų mugėje oras tikrai nepavedė. Saulytė žeme ritinėjosi, nuotaika buvo puiki, o veltiniai net ir vasarą neliko antrame plane. Tačiau aš negaliu nieko neveikti, nors tu ką, taigi, vilną į rankas ir darbuojamės. Ypatingai mūsų palapinė tapo populiari kai pradėjau rodyti veltinukų vėlimo procesą. Net kaimynai sulėkė pažiūrėti ką mes čia darom, kad tiek žmonių prigužėjo :)

Vaikai, moterys stebėjosi, klausinėjo, domėjosi ir buvo girdėti šnabždesiai: "tai matai, kaip tie veltiniai daromi..." arba "...vaikai, ateikit pažiūrėti kas čia vyksta..." Grupelė japonų labai smagiai savo kalba komentavo kas vyksta.

Tiesa, pardavimai per tas pora valandų gerokai nukentėjo, bet vistiek buvo verta pasakoti apie vėlimo amatą, parodyti ne tik gatavą rezultatą, bet ir visą gaminio gimimo procesą nuo A iki Z.

Šitas berniukas kone valandą kantriai išstovėjo prie mūsų palapinės atidžiai stebėdamas ir fotografuodamas visą procesą :)

Ilgaauliai veltiniai, pavadinimu Afrika. Iliustruotas kūrybinis procesas

Prisipažinsiu, nedažnai tenka velti ilgaaulius veltinius laukui. Šikartą užsakovė Daina pasakė tik tiek- reikalingi ilgaauliai, tema- Afrika. Hm, veltiniai ir Afrika, neįprastas derinys. Užsimerkusi bandžiau surasti asociacijas tam kraštui: safaris, smėlis, karšta, raštai, spalvos... Esminės gairės jau yra, to ir užtenka. O kad būtų įdomiau ir skaitančiajam- iliustruotas kūrybinis procesas. Pradedam darbus:

Susirankiojam spalvas:

pasiruošiam pusveltinį- jį naudosim dekoravimui ir karpysim raštus

Lekaliukas jau ant "burbuliankos"ir apdėliojamas vilna, čia tik pirmas sluoksnis.

O va toks storis- po keturių vilnos sluoksnių. Drėkinam, muiluojam ir tt, kas priklauso :)

Finale- sudėliojam iš pusveltinio susikarpytus raštus, dekoruojam paviršių lino, šilko pluoštais.

Šiek tiek apvėlus galima jau ir kirpti. o toliau seka keletas valandų kantraus darbo. Kas velia, tas žino ;)

Ir rezultate- tam taram .

Na ar Afrika ar ne, čia kiekvieno vaizduotės reikalas. Su tokiais galima drąsiai vaikščioti per sniegą, o užmaukšlinus spalvingus kaliošiukus- ir gatvėmis . Tą aš ir padariau per Kazį, nes nemačiau kitos alternatyvos kaip kitaip tris dienas nenušalti kojų. Beveik pasiteisino :)

Štai krasnavica bando nesušalti:

Pastaba: kaliošiukų spalvų ir dydžio pasirinkimas pas mus apgailėtinas.